Turkija – ne tik Antalija: ką vertėtų pamatyti?

Atėjo laikas pakeisti įsisenėjusį mitą, jog Turkija tėra poilsinių kelionių šalis, skirta tik saule pasilepinti šalia skaisčiai žydros pakrantės. Nors Turkijos kurortai visada yra pagrindiniuose poilsinių kelionių topuose, apsilankymas šioje šalyje neturėtų apsiriboti vien vaikščiojimu nuo gulto iki jūros, kai didžiulėje Turkijos teritorijoje yra tiek daug egzotiškų gamtos turtų! Čia tikrai yra ką nuveikti ir aktyvaus ar pažintinio poilsio mylėtojams.

Praleidusi Turkijoje penkis mėnesius, stengiausi kuo geriau pažinti šią įdomią ir neįtikėtino grožio šalį. Nemažai vietovių, miestų ir miestelių teko apkeliauti su draugais, todėl pasidalinsiu savo ir savo draugų rekomendacijomis, ką gi reikėtų aplankyti Turkijoje. 

Stambulas, Stambulas ir dar kartą Stambulas. „Jei žemė būtų viena valstybė, Stambulas būtų jos sostinė“. Šiais skambiais Napoleono Bonaparto ištartais žodžiais vietiniai mėgsta pristatyti arba užbaigti pasakojimus apie Stambulą. Šioje frazė nėra laužta iš piršto: mat buvęs Konstantinopolis buvo pagrindinė prekybinių kelių kryžkelė tarp Europos ir Azijos, garsėjęs kaip labai turtingas, prašmatnus, kerinčio grožio miestas. Savo grožio Stambulas neprarado ir šiais laikais, tik jis tapo labai dinamišku, daugiakultūriniu, atviru, kuriame dera islamiškojo konservatyvumo ir šiuolaikinio vakarietiško liberalizmo dvasia. Tai vieta, kurioje religingos skaromis ir beformėmis suknelėmis prisidengusios moterys ir merginos puikia sugyvena su tomis, pasirinkusiomis kitokį, liberalesnį gyvenimo stilių. Tai vieta, kurioje kiekvienas gali atrasti savo maldos namus ir gyvenama santaikoje, nepaisant skirtingų religinių įsitikinimų. 

Mieste išties galima rasti visko: nuo seniausių laikų išlikusių ortodoksiškų bizantietiškų bažnyčių iki naujausių musulmoniškų mečečių, nuo itin konservatyvių religinių rajonų iki pašėlusio studentiško naktinio gyvenimo Taksimo rajone, nuo dūzgiančių gatvių ir kilometriniuose kamščiuose įstrigusių mašinų iki susitelkti kviečiančių musulmoniškų maldų, atliekamų 5 kartus per parą.
 

Argi jis neturėtų būti kiekvieno turisto lankytinų vietų Turkijoje sąrašo viršūnėje?

 

 

Kapadokija – tai vieta, kurioje jautiesi esąs mėnulyje. Tokį įspūdį sudaro unikalus kraštovaizdis, kurį apibūdinti keletu žodžių labai sunku, reikia tiesiog pamatyti.
 

Juokavome, jog Kapadokijos herbas yra oro balionas. Mat skrydis oro balionu virš Kapadokijos yra viena žymiausių Turkijos pramogų. Čia atvažiuoja turistai iš įvairiausių net itin tolimų kampelių, pvz., Australija, Brazilija, Kolumbija (žmonės, kuriuos sutikome Kapadokijoje) tam, jog galėtų ankstų rytą saulę pasitikti kilometro aukštyje ir gerėtis tokia neįprasta gamta, jog jautiesi esąs kitoje planetoje.

Į Kapadokiją rekomenduotina atvykti su patogiais sportiniais bateliais, nes hikinimas po slėnius čia itin populiarus. Vienas įspūdingiausių – raudonasis slėnis, turintis „balkono kelią“. Jame iš maždaug pusės kilometro aukščio atsiveria tokia puiki uolėtosios Kapadokijos panorama, jog imi manyti atsidūręs Didžiajame Kanjone. Tad patys geriausi įspūdžiai bei gražiausios nuotraukos tik drąsiems.
 

Neapsigaukit: Kapadokija nėra kaimas ar miestas, tai yra daugelį gyvenviečių supantis unikalaus kraštovaizdžio regionas. Ši vietovė išskirtinė tuo, jog tai buvo krikščioniškas kraštas. Nemažai bažnyčių olose galima pamatyti Open Air Museum prie Goreme, taip pat egzistuoja ištisi penkiolikos aukštų požeminiai miestai, kuriame slėpėsi persekiojami krikščionys. Tad Kapadokija yra išskirtinis Turkijos kraštas tiek savo unikaliu kraštovaizdžiu, tiek savo istorija.

Fetija (Fethiye) yra pasakiška vieta, į kurią labai labai rekomendavo nuvykti turkai, tačiau gyvenimas pasišaipė iš mano planų. Užtat mano geri draugai ten apsilankė ir rekomenduoja Jums ten nuvykti. Pirma, nerealus skaidriai žydros pakrantės grožis – garantuotas. Antra, Fethiye Oludeniz pakrantėje verta išbandyti skrydį virš jūros parasparniu (paragliding). Niekada nebandžiusiems ekstremalaus sporto nereikėtų baimintis: skrydis virš jūros vyksta su patyrusiu instruktoriumi, kuris skrydžio metu yra su tavimi ir valdo parašiutą, todėl ši pramoga visiškai nepavojinga. Kartu su tavimi link debesų kils ne tik instruktorius, bet ir go-pro kamera, tad efektingiausias nuotraukas tikrai galėsi įdėti į instagramą net nenaudodamas filtro, nes jos bus tikrai fantastiškos!
 

Mano draugai turkai prasitarė, jog organizuojami specialūs pažintiniai turai po Fethiye. Eidamas nustatytais maršrutais gali grožėtis įstabiu tarpeklių, krioklių, upokšnių ir kitų gamtos stebuklų vaizdais. Tad norint praleisti daugiau dienų šiame miestely, labai rekomenduoju plačiau tuo pasidomėti. Tai būtų pati pirmoji vieta, kurią aplankyčiau grįžus į Turkiją.  

Pamukalė arba „vilnos pilis“.
Baltas, tačiau ne sniegas, o kietas ir kartais slidus paviršius, iš kurio trykšta garuojančios versmės ir teka mineraliniai vandenys. Garuojančios karštosios versmės jame atrodo labai švelnios dangaus mėlio spalvos. Toks vanduo „sukrinta“ į terasas, po kurias galima vaikščioti, maudytis ir svarbiausia selfintis. Karštųjų versmių vanduo pasižymi gydančiomis savybėmis, tad galėsi išvaryti bet kokį priekabiauti bandantį virusą.
Jeigu Turkijoj panorėjai išmokti kinų kalbos, tuomet privalai nuvykti į Pamukalę. Žinau, skamba labai keistai, ir mes taip jautėmės. Kinų čia knibždėte knibžda: beveik kiekviename restorane galima pamatyti kinų kalba parašytą meniu bei pasigardžiuoti jų maistu, o daugumos viešbučių darbuotojai laisvai kalba kiniškai. Tad mano draugė kinė ten jautėsi kaip namie. 

Efesas (Ephesus). Pirmąkart pamatę šios vietovės pavadinimą, beveik visi manėme, jog tai turkiško alaus „Efes“ gimtinė ir tikėjomės aplankyti alaus muziejus. Deja, mūsų vizijos buvo nutolusios nuo realybės. Efese tikrai ne alaus muziejus turistai važiuoja aplankyti, o vieną labai garsią ir didingą istoriją turėjusių miestų. Jo atsiradimas pradedamas skaičiuoti dar prieš Kristų, o vėliau šis miestas buvo tiek senovės graikų, persų, Aleksandro Didžiojo, romėnų ir bizantiečių valdžioje ir tapo netgi valstybe. O kalbant apie svarbiausius dalykus, čia privalu pasidaryti selfį prie Celsijaus bibliotekos, Efeso vizitinės kortelės.
 

Efesas yra tik istorinė vieta, kiek nutolusi nuo miestelių, tad pirmiausia reikia nukakti į Selčiuk. Taigi grįžus su pasidarytu selfiu prie bibliotekos, galima pasivaikščioti po jį, nes ir čia gali aplankyti įdomias istorines vietas. Buvome nustebę, nors dėk ranką prie širdies, niekur apie Selčiuk nebuvo kalbama ir rašoma, tad dėmesio vertų objektų tikrai nesitikėjome atrasti. 

Pabaigsime su „desertu“: vietomis, apie kurias beveik jokiame Lietuvos turistiniame puslapyje nepamatysite. Tai mūsų atradimas – maži Safranbolu ir Amasra miesteliai Turkijos šiaurėje, įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą bei garsėja itin jaukia ir gražia aplinka (galima būtų lyginti su Nida). Safranbolu ir Amasra skiriasi nuo visų kitų išvardintų vietų, nes jie nėra komerciniai, todėl žinančių apie šias gyvenvietes nėra daug. Jas verta aplankyti tiems, kurie pasiilgę ramaus pažintinio poilsio jaukioje aplinkoje.
 

Amasra yra įsikūrusi ant aukštos uolėtos kalvos prie Juodosios jūros kranto. Nuostabiu miesto panoraminiu vaizdu galima pasigrožėti plaukiant valtele. Jos sesutė Safranbolu yra už šimto kilometrų į pietus, žemyninėje dalyje, kuri taip pat žavi jaukiomis mažomis gatvelėmis bei neįprastos architektūros nameliais.

Na, du maži gražūs miesteliai kažkur Turkijos šiaurėje, atrodo neypatingai. Visgi mažytis Amasra miestas mus pribloškė: vienoje gatvelėje ant sienų buvo galima pamatyti daugybės šalių vėliavas, netgi Baltijos šalių, o Lietuvai buvo skirtas netgi užrašas lietuvių kalba! Kas galėtų pamanyti, jog atokiame neturistiniame miestelyje, kuris panašaus Šilalės dydžio, būtų galima išvysti kažką panašaus. 

Dar keletas rekomenduojamų vietų aplankyti:

Bursa. Labai jaukus nedidelis miestas šalia Stambulo. Labai gražūs Bursos parkai ir parkeliai, bet pats gražiausias Uludag kalnas. Galima kilti funikulieriumi į dviejų kilometrų aukščio viršūnę ir tuo metu gerėtis kalnų, miškų ir miesto panoramos vaizdu. Žiemos metu Uludag itin populiarus slidinėjimo kurortas.

Trabzon. Nors turkai juodosios jūros regioną laiko gražiausiu, tačiau į Trabzon labiausiai traukia įspūdingas vienuolynas įsikūrės didžiulio klifo papėdėje. Deja, šiais metais jis uždarytas dėl atliekamos rekonstrukcijos, tad nusprendėme ten nevažiuoti. Visgi labai rekomenduoju apsilankyti.