Mes, europiečiai, jau
seniai žinome, jog keliauti į kitas šalis gali beveik kiekvienas, net ir
negalintis išleisti daug pinigų. Nuo pigių skrydžio bilietų iki Couchsurfing platformos:
tiek daug pigių galimybių keliauti!
Taigi įdomu, kaip
keliauja ne europiečiai, turintys skirtingą kultūrą ir tradicijas. Šįkart
pakalbinau kinę Juanhui, kuri man išdavė įdomių paslapčių apie kinų keliavimo ypatumus.
Kitaip negu keliaujantys europiečiai, kurie dažniausiai nori susipažinti su kitos šalies vietine kultūra, kinai tiesiog nori ištrūkti iš įprastos rutinos ir pailsėti, todėl stengiasi nevaržyti savęs bei savo biudžeto.
Ji išskiria dvi
pagrindines kartas: šiuolaikinę jaunimo ir senesniąją kartą, kurių keliavimo
būdai pakankamai skiriasi. Štai vyresnioji karta (gimusi apie 1960-uosius), išgyvenusi
Kinijos didžiąją ekonominę krizę, dažniausiai turi stiprų įsitikinimą, jog
keliauti į užsienio šalis gali tik turtingieji. „Įsivaizduok, jei jaunystėje
patyrei didelį nepriteklių, ar suvoktum keliavimą kaip savaime suprantamą
dalyką?“. Taigi šiai kartai priklausantiems žmonėms svarbiausi prioritetai buvo
turėti darbą, nuosavą būstą, mašiną, o tik tada leistis į kelionių malonumus.
Štai jaunesnioji karta,
gimusi po Kinijos ekonominių reformų (apie 1980-uosius), jau turėjo geras gyvenimo
sąlygas, todėl jie panašūs į šiuolaikinius europiečius: platesnių pažiūrų bei ieško
alternatyvių keliavimo būdų. Dėl to vis populiaresnės tampa „work and travel“
kelionės į Naująją Zelandiją, pigios kelionės į Europą ir kt.
Nepaisant šių kartų
skirtumų, dauguma kinų vis dar linkę manyti, jog kelionės į svečias šalis yra brangus malonumas. Išvykos metu kinai nori tik mėgautis ir atsipalaiduoti, pamiršdami
bet kokius finansinius apribojimus. Mat jie vieni iš sunkiausiai ir daugiausiai
dirbančių tautų, todėl atostogos – vienintelis būdas atsipalaiduoti.
Tačiau kinė pažymėjo,
jog kinai dažnai nori parodyti ir savo socialinį statusą, todėl negaili
atseikėti pinigų prabangiems penkių žvagždučių viešbučiams ar brangių mašinų
nuomai. „Stengiamės pakeisti įsisenėjusį požiūrį, jog laimė negali egzistuoti be
pinigų“, – jaunosios kartos siekius pabrėžė Juanhui.